Ekogyvenviečių kūrimosi istorija Lietuvoje prasidėjo nuo Giminės sodybų judėjimo, kuomet 2002 metais keletas žmonių, perskaitę pirmąsias V.Megre knygas iš serijos „Skambantys Rusijos kedrai“, panoro susirasti bendraminčių. Greitai susibūrė knygų skaitytojų klubai Kaune ir Vilniuje, o vėliau Klaipėdoje bei kituose miestuose. Klubuose vykdavo kassavaitiniai bendraminčių susitikimai, rengiamos šventės, dalinamasi informacija, ieškoma žemė giminės sodybų kūrimui. Vykdavo tradicinės Vilniaus ir Kauno klubų žiemos šventės. Sukuriamas puslapis www.anastasija.lt (jis veikia ir iki šiol) ir daug bendravimo vyksta jo forumuose. Pradedamas leisti laikraštis „Meilės erdvė“. Nuo 2005 metų prasidėjo aktyvesnis kėlimasis į jau nusipirktas žemes ir kūrimasis jose. Taip atsirado pirmosios giminės sodybų bendruomenės: Melkys – Daučionys, Sidabriai, Sukiniai, Krunai, Braziūkai, Maciūnai, Voskonys, Lamsodis. Buvo galima atvykti į svečius ir pamatyti, kaip realybėje vyksta giminės sodybų kūrimas, gauti patarimų, įkvėpimo ir pan. 2005 metais Elektrėnų sav. įvyko pirmoji Žemės šventė.
Persikėlus aktyviausiems klubų nariams iš miesto gyventi į kuriamas sodybas susilpnėjo miestuose veikusių klubų veikla, bendraminčių šventės ir kiti renginiai buvo organizuojami giminės sodybų bendruomenių erdvėse. Žemes įsigijo ir šalia giminės sodybų kūrėsi įvairių pažiūrų žmonės, neskaitę knygų ar pasirinkę kitokią pasaulėžiūrą, tačiau kuriems buvo svarbu gamta, ekologiškas gyvenimo būdas, sveika gyvensena, bendruomeniškumas. Ėmė formuotis mišrios giminės sodybų ir ekosodybų gyvenvietės.
Giminės sodybų kūrimo idėjomis, darnaus gyvenimo gamtoje temomis ima domėtis didesnis žmonių ratas. Taip 2009 metais įvyksta pirmasis Lietuvos ekogyvenviečių suvažiavimas, kuris tampa tradiciniu žiemos susitikimu – švente. Jame dalyvauja giminės sodybų ir ekosodybų kūrėjai. Sodybose vyksta kūrimosi procesas, statomi namai daugiausiai iš natūralių medžiagų: molio, medžio, šiaudų; plėtojama gamtinė žemdirbystė, šeimos užsiima amatais, auginamos bitės.Po 2010 metų kai kurios bendruomenės susiduria su augimo problemomis bei patiria sunkumų tokiose srityse kaip: pažiūrų suderinimo, bendrų tikslų, veiklų formavimo ir t.t. Tačiau visa tai – natūralaus augimo, vystymosi ir brandos, išsigryninimo kelias.
Sodybose gyvenantys žmonės patiria daug džiugių akimirkų, stiprėja šeimų tarpusavio santykiai, ima gimti ir augti vaikai, tad labai svarbus tampa vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimas. Iniciatyvinė grupė „Tautinė mokykla“ surengia pirmąsias vaikų mokymo stovyklas, o vėliau ir eksperimentinę mokyklą, kuri 1 metus veikė Anykščių raj. 2015 m. susikuria Melkio mokykla ir 2016 m. Kardokų Gamtos mokykla. Tai humanistinio profilio mokyklos, kur vaikai daug laiko praleidžia lauke, mokymuisi naudojami patyriminiai metodai, labai svarbus vaikų fizinis aktyvumas, grūdinimas. Stiprėjant bendruomenėms atsiranda bendras susitikimų ir švenčių kalendorius. Daug bendravimo vyksta FB gupėse: Ekogyvenvietės, Molio ir šiaudų nameliai, Anastasija LT.
Lietuvoje ekogyvenvietės, giminės sodybų ir mišrios sodybų bendruomenės užima nevientisus 20-40 ha plotus viename kaime, kurios vis plečiasi. Jose gyvena nuo kelių iki keliolikos šeimų. Tokį nevientisumą įtakoja Lietuvos specifika: stipriai išvystyta žemdirbystės sritis, dėl to skypų, kuriuos norima įsigyti, plotai dažniausiai nedideli; tankus miestų ir gyvenviečių tinklas. Dėl šių priežasčių sukurti dideles gyvenvietes tampa problematiška, todėl Lietuvos ekobendruomenės ir giminės sodybų bendruomenės, kiekviena išsigryninusi savo vaizdinį, kryptį ir tikslus, siekia viena kitą palaikyti, draugauti, bendradarbiauti. Tarp šių gyvenviečių – eko ir giminės sodybas kuriančių arba mišrių, nes taip gyvenimui diktuojant susiklostė – vyksta informaciniai mainai tokiose srityse kaip: namų statymas, vaikų auklėjimas, diskutuojama gamtinės žemdirbystės klausimais, dalinamasi mokyklų kūrimo gerąja patirtimi ir t.t.
