rocket-mass-heater-complete

Šaltinis: www.richsoil.com

Taip jau nutiko, kad pasidomėjau naujo veikimo būdo ugniakuru. Gan išsamiai pabendravom apie tai su Ernie Wisner, šių ugniakurų kūrėju JAV. Štai ką pavyko sužinoti bei pastebėti:

Vikipedija apie ugniakurą „Rocket stove” rašo.

Vienas geriausių jo pritaikymų, kurį greitomis radau, „Rocket stove mass heater„.

Brėžinys didesne raiška (spustelėkit, jei skaitysit toliau, kad galėtumėt naudotis skaitydami)
šaltinis: www.ernieanderica.info

Privalumai: Efektyvu, paprasta sandara, gražu, pigu; kaminas neprivalomas, žematemperatūrinis (gali būt net iš aliuminio folijos ortakio), jei lauke – gali būt nesandarus (iš „bileko”).
Pašildytas kampas leidžia jaukiai gyventi šaltesniame kambaryje, o 3-5o sutaupo 20% šildymo išlaidų.

Neradau paminėta, bet svarbu atsižvelgti:

Renkantis:
1. Šis ugniakuras reikalauja gan daug priežiūros. Gal kiek mažiau, nei židinys. Malkos dedamos po kelis pagaliukus, nauji dedami tik baigiantis įdėtiems. Iš Ernie Wisner (toliau EW) patirties: pirmas 40 min. beveik nuolat, toliau kas pusvalandį ir rečiau. Tik nepataria palikt visai be priežiūros.

2. Gan nedidelės degimo spartos valdymo galimybės: degimas tuo spartesnis, kuo geresnės ir smulkesnės malkos. Nes oro padavimas valdomas tik angoje „A” esančių pagalių/tarpų tarp pagalių santykiu, o oro/kuro santykis turi būti pastovus.

3. Geriausiai veikia kaip nuolatinis šilumos šaltinis, bet mažai tinka mažai gyvenamiems pastatams. Su 3.1., 3.2. ar/ir 3.3. patobulinimais jau tiktų.

4. Šlapios malkos netinka 🙂 Bet jos netinka niekada 😉

Statantis:
1. Visoje krosnyje dūmų slėgis gerokai didesnis, nei kambary. Todėl labai svarbu SANDARUMAS. Svarbiausia vieta: statinės apatinis kraštas. Čia didžiausias slėgis, didžiausi temperatūros svyravimai, didžiausi temperatūriniai plėtimosi koeficientų skirtumai. Nedėkinga vieta… 🙂 Kanalus suoliuke būtina daryti su metaliniais įklotais arba imtis kitų priemonių dūmų nutekėjimui išvengti. Kanalų valymo angas („g”) daryti užtinkuojamas. Mažas plyšiukas duos daug dūmų. Jau patikrinta praktiškai.

2. Įvykdyti apribojimus:
E>=3B, E>2D, E>1,2*(B+D), C<=A, C<=F, C<=G, C<=H, C<=J ir C<=K
Vidinis kaminas šiltas arba apšiltintas (metalinis vamzdis netinka), atsparus 1200oC
2/3 statinės nepridengta
Kanalai ir kaminas (visur, kur skerspjūvis neišplatėjęs) glotnūs
Kanalų ilgis = 15 m. – 1m./90o posūkiui – 10m./1m. gofros ar nelyginto mūro + 1m./2m. šilto išėjimo kamino aukščiui

3. Tarp „H” ir „J” padaryti kuo didesnį skerspjūvį, didesnį už „H” ir „J”, geriausia tiesiog talpą. Čia sėda lakieji pelenai, valomi per „g”.

Galimi patobulinimai:
1. „Stogelis” karštam kaminui. Privalumai: a. apsaugo statinės dugną nuo pradegimo. Nėr svarbu, EW žino jau 15 m. senumo dar nepradegusių. b. galima padaryti dujų srauto nukreipėjo (apversto kūgio, toro dalies) pavidalo, kad kylantį srautą „išskleistų” į šalis. Pralaidumui padidinti. c. Įkaitęs „stogelis” sumažintų spinduliuojamos šilumos nuostolius iš kamino, taigi padidintų trauką. Trūkumai: atima aukščio po statine, statinės dugnas mažiau tinka vandeniui šildyti, labiau įkaista statinės šonai.

2. Krosnies veikimo būdas kondensacinis, t.y. kanaluose kondensuosis degimo drėgmė: nerandu duomenų, bet kiek pamenu iš 1 t 20% drėgnumo malkų (t.y. išdžiovintų) susidaro ar ne 300 ltr. vandens (malkų drėgmė ir 2H2 + O2 = 2H2O). Siūlyčiau kanalus daryti su nuolydžiu dūmų tekėjimo kryptimi (nebūtinai), žemiausioje vietoje neužsikemšantį drenažą. Drenažas nėra būtinas, EW patirtis rodo, kad kai išėjimo dūmai virš 40 oC, drėgmė išgaruoja. Bet tam eikvojama šiluma!

3. Šaltos krosnies įkurimas. EW patirtis: jei kuriama kasdien, viskas įvyksta sklandžiai: įkiši „dešrą” iš laikraščio degančiu galu gylyn, ir apdėlioji prakurom. Jei masė atvėsus, vidinį kaminą pašildai su žvake. Ir dar labai paprastas būdas: kuri kai lauke atvėsta (vakare) 🙂
3.1. Kamino pakurimas: jei po „c” angos yra kaminas, turėti galimybę pakurenti smulkiais pagaliukais kamine.
3.2. Įrengti trumpiklį su sklende iš angos „J” tiesiai į kaminą. Šiuo atveju kaminą pakurenti būtina, bet reiktų kur kas mažiau. Sklendė būtinai sandari kambario oro atvilgiu: slenkama ketaus netinka. Tinka tik valdoma pasukamu ar stumiamu strypu, kuris užsandarintas gumos, plaušiniu ar pan riebokšliu. Šis patobulinimas labiau vertingas tuo, kad kol „C”, „F” ir „E” angos įkais iki darbinių 650 oC galima dūmus leisti tiesiai į kaminą. Tuo išvengiamas kanalų užsuodinimas.
3.3. Priverstinis pūtimas: pakrauni prakuras ir anglių (arba bent jau kaladėlių) ant viršaus, kad nekyšotų iš pakuros. Uždegi ir uždengi pakuros angą sandariai orą pučiančiu įtaisu. Kuo nors panašaus į „Vėjelį” rankoms džiovinti, dulkių siurbliu primažintom apsukom pūtimo režimu ar rankinėm dumplėm kokių 10 ltr. dydžio. Turėt omeny, kad kol neįsidegė, nepadaugint oro. Trūkumas: reik elektros.
3.4. Įkurimui pakuros angą „A” sandariai užkišti, o įkurinėti per tam pasidarytą angą priekyje, ten, kur parašyta raidė „B”. Taip kol „C”, „F” ir „E” angos įkais iki 200 oC, tada priekinę pakurą užkišti lengvasvore šamotine plyta ar kt. aukštos kokybės futiruote, uždaryti priekines dureles ir toliau kūrent iš viršaus. Neapšiltintos ketaus durelės netinka: išaušins degimo ertmę.
Papildomas privalumas: paprasčiau valyti pelenus. Trūkumas: degimo srities šiltumo sumažinimas.

Galimi pabloginimai (turi žymesnius trūkumus, nei privalumus):
1. Pakura iš priekio. Privalumai: lengviau valyti, paprasčiau įkurti, išvengti dūmų per pakurą. Trūkumai: a. malkos nepasitiekia pačios. Taigi kad gerai sudegtų, reikia sėdėt prie pakuros ir prižiūrėt visą vyksmą. Antraip kai pakrauni susidaro karščio trūkumas (malkos eina dūmais į kanalus ir per kaminą), kai įsidega – oro trūkumas (vėl dūmai), kai baigia degt – oro perteklius, taigi šilumos nuostoliai. + kalnas žarijų. b. degimo sritis „C” netenka šilumos spinduliavimo būdu tiesiai per pakurą. Pasekmės: šaltesnis degimas, taigi nesumažinsi degimo spartos, + kalnas žarijų.

1.1. „Žarijų kalno” reikalus galima bandyt spręsti įrengiant ardyną. Bet ardynas, deja, yra labai veiksminga degimo srities ataušinimo priemonė.

2. Apmūryti statinę. Privalumai: daugiau karštos masės. Deja, apmūrymo dėka statinė labiau įkaista, todėl sumažėja karštojo kamino trauka. Kuo didesnė traukos atsarga, tuo daugiau statinės galima apmūryti. Beje, trauka sumažėja ugniakurui įsibėgėjus, taigi galimas pokštas su dūmais į kambarį 🙂

3. Kūrent ilgais pagaliais. Privalumai: kad ilgiau degtų pats, mažiau pjauti. Deja: gali užstrigti, nudegus galui iškristi degantis.

3.1. Padidinti pakuros aukštį. Kad ilgesnės malkos neužstrigdamos lįstų. Deja: pakuros aukštis kuria priešinę trauką, kuo mažesnis, tuo geriau. Priešinė trauka klastinga: jai pasireikšti geriausios sąlygos, kai ugniakuras blėsta (pakuros dugne karštos žarijos, o į karštąjį kaminą jau patenka šaltas perteklinis oras).

3.2. Padaryti laikiklius pagaliams virš pakuros. Deja: tarpuose tarp pagalių susidaro kaminukai, EW patirtis rodo, kad dažniausiai jais pasinaudoja dūmai, bet yra nutikę, kad ir ugnis jais užlipusi, ir pagalius pavertusi įspūdingu fakelu su visom pasekmėm. O tai jau rimta!

Dar pastabos:
Kai krosnis šaltesnė nei išorinis oras, išėjimo kaminas atlieka „meškos paslaugą” (šaltas oras iš krosnies patenka į išėjimo kaminą, sukurdamas priešinę trauką, taip vad. „šalčio kamštį”. Tokiais atvejais gerai, jei yra galimybė dūmus leisti iš „c” tiesiai lauk pažeme. Arba žr. 3.1., 3.2., 3.3. Jei nėr nė vienos galimybės, gali tekti laukti, kol oras atvės 🙂

Kai pakura padoriai įkaitusi, galima pateikti sausą popiermalkę (rąstelis 2 m. ilgio) 3-4 cm plonesnę, nei pakura (oro tiekimo tarpas). Gerom sąlygom sudega pati.

Kolkas tiek. Pastebėsiu/sužinosiu daugiau – parašysiu.

Donatas

Šaltinis: www.graziai.lt